Kai vaikams reikėjo vietos, kur susirinkti po pamokų, Regina Zorgevičienė su bendramintėmis tokią vietą įkūrė buvusioje klebono klėtyje. Suomiams nupirkus, o vėliau nusprendus parduoti pastatą, Regina, tam, kad galėtų toliau vykdyti veiklą, įsteigė „Gelbėkit vaikus“ Raguvėlės vaikų dienos centrą. Čia renkasi vaikai ne tik iš Raguvėlės ir aplinkinių vietovių, bet ir paties kaimo gyventojai. Vaikai ir suaugę čia kartu švenčia didžiausias metų šventes, prieš jas vaikai su dovanomis aplanko visus gyvenančius kaime. Čia nebeliko nei vienos didelės rizikos šeimos, o dienos centro vadovė svajoja apie erdvesnes patalpas ir muzikos pamokas vaikams.
– Nuo ko prasidėjo Jūsų istorija vaikų dienos centre?
Raguvėlėje anksčiau veikė dešimtmetė mokykla ir reikėjo vietos, kur vaikai po pamokų galėtų susirinkti. Tuo metu dar net negalvojome apie vaikų dienos centrą – norėjome pasirūpinti vaikų užimtumu. Radome šias patalpas. Pastatą nupirko ir Anykščių moterų užimtumo centrui padovanojo Suomijos Alandų salų fondas. Tai buvusi klebono klėtis. Žmonės pasakojo, jog po karo čia taip pat veikė žibalo parduotuvė. Pastatas buvo labai prastos būklės, sienos popierinės, šildomas kūrenant plytą – žiemą viena patalpa šildavo, kitos buvo šaltos. Kuro pačios atsinešdavome, aliejaus, bulvių ir kepdavome jas vaikams. Veiklą vykdėme savanoriškais pagrindais.
Kai Anykščiuose buvo įkurtas organizacijos „Gelbėkit vaikus“ padalinys, tapau jo nare, o kai Alandų salos fondas nusprendė šį pastatą parduoti – įkūriau Raguvėlės moterų klubą ir tais pačiais metais – VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Raguvėlės dienos centrą bei tapau jo direktore. Kol Raguvėlėje veikė mokykla, labai daug veiklų vaikams kartu vykdėme. Taip pat daug savanoriškai padėdavo ir padeda Moterų klubo narės. Organizuojame šventes ir vaikams, ir suaugusiems – centras tapo ne tik vaikų, bet ir viso kaimo traukos vieta. Anksčiau ir bendras Kūčių vakarienes su vienišais senoliais organizuodavome. Dabar kaimo gyventojams taip pat organizuojame įvairius renginius, švenčiame valstybines ir liaudies šventes. Tradicinėmis tapo Valstybės dienos minėjimas su „Tautiškos giesmės“ giedojimu, Velykų, moliūgų popietės, Žolinės, Padėkos, Kalėdų ir kitos šventės.
Iki šiol, prieš kiekvienas Velykas ir Kalėdas sveikiname visus kaimo gyventojus. Raguvėlėje gyvena apie 350 gyventojų – visus juos su vaikais aplankome. Jau dabar gaminame kalėdinius atvirukus, kuriuos prieš šventes nešime ir padovanosime kaimo gyventojams. Lapkričio 10 d., per Šviesos šventę, įžiebiame žibintus ir su jais beldžiamės į kiekvienus namus – dovanojame po žvakelę ir taip kuriame bendrystę, stipriname bendruomenę.
– Papasakokite apie dieną vaikų dienos centre?
Šiuo metu mūsų vaikų dienos centrą lanko 23 vaikai. Jie susirenka iš 5 skirtingų mokyklų – Panevėžio miesto, Anykščių ir Panevėžio rajono: Troškūnų, Raguvos, Velžio, Miežiškių. Vyriausias – septyniolikmetė , jauniausias – pirmokas. Vaikai renkasi skirtingu laiku. Jiems atėjus, visada siūlome užvalgyti – arbatos, bandelių, gaminame pietus. Pirmiausia jie ruošia pamokas, vėliau užsiima įvairia veikla pagal užimtumo programą: piešia, rašo, kalbasi. Vaikams įdomios įvairiausios, gyvenimiškos, temos.
Su dienos centrą lankančiais vaikais labai daug keliaujame. Rašome projektus ir, jei gauname finansavimą, visada stengiamės vaikus kur nors nuvežti. Ne kartą esame buvę Vilniuje, Kaune, taip pat – Biržuose, Panevėžyje, Anykščiuose, Klaipėdoje, Alytuje, Telšiuose. Šiame mieste vaikams labai patiko edukacija apie lino kelią ir pietūs žemaitiškoje sodyboje. Dažnai su vaikais vykstame į spektaklius, teatrą.
– Kas Jums yra didžiausia motyvacija, atpildas dirbant vaikų dienos centre?
Didžiausias atpildas – laimingi vaikai. Kartais organizuoji kokį renginį, nesiseka, pradedi galvoti – kam iš viso ėmeisi. Kartais ir į kasdienes veiklas nelengva vaikus įtraukti – tada derinamės, žiūrime, ieškome, kas vaikams patinka, kas juos domina. O kai pavyksta vaikus įtraukti, kai matai juos užsidegusius, susidomėjusius – tai ir yra didžiausia motyvacija. Kai praeina renginys, grįžtame iš ekskursijos – matai, kaip vaikai džiaugiasi, kaip dalinasi. Ir tėvai dėkoja. Tai ir veda į priekį, tai ir skatina toliau dirbti.
Darbe labai motyvuoja ir tai, kad Lietuvoje be galo daug žmonių, įstaigų, kuriems rūpi vaikai. Jų dėka galime suteikti vaikams daug gerų emocijų, žinių, saugumo. Jų dėka aplankome kultūrines įstaigas, muziejus, dalyvaujame edukaciniuose užsiėmimuose.
– Sunkiausi momentai, kuriuos teko išgyventi vadovaujant vaikų dienos centrui?
Sunkiausia buvo tuomet, kai į dienos centrą vakare atėjo viena jį lankanti mergaitė ir sako: „Išvežkite mane į vaikų namus“. Aš nuskubėjau pas seniūnijos socialinę darbuotoją ir kartu nuėjome į mergaitės namus. Ten šalta, mamos nėra. Mergaitei buvo 12 metų, o namie – dar vienerių sesutė. Vaikas verkia, valgyti nori, o valgyti namie nieko nėra. Su socialine darbuotoja apvažiavome visą kaimą – mamos neradome. Vėliau, iš tiesų, įsitraukus Vaikų teisių tarnybai, mergaitė buvo apgyvendinta vaikų globos namuose.
Panašų ir taip pat labai skaudų momentą išgyvenau, kai lankėme Ažuožerių vaikų globos namuose gyvenusį ir mūsų vaikų dienos centrą lankiusį berniuką. Perdavėme jam, kad jo mama jau tvarkosi ir galės jį pasiimti. Vaikas tuomet atsakė: jei mama jį pasiims, jis negyvens.
– Labiausiai įsiminusi vaiko, šeimos istorija?
Mūsų dienos centrą lankė dvi mergaitės, dvynės. Kai sulaukėme skambučio iš rėmėjų, kurie pasiteiravo, ar dienos centre turime muzikalių vaikų – pristačiau jas. Rėmėjai į dienos centrą atvežė muzikantą, kuris pasiklausė mergaičių ir pakvietė į Vilnių kartu įrašyti dainą. Mergaičių įrašyta daina buvo siunčiama kaip dovana įmonės klientams. Dvynėms tai buvo didelė paskata. Jos pačios ėmė dalyvauti įvairiuose projektuose, įstojo mokytis į Kultūros mokyklą, daug pasiekė. Šiuo metu abi merginos gyvena užsienyje.
– Kodėl vaikų dienos centrai svarbūs?
Mūsų dienos centre vaikai jaučiasi kaip namie. Čia jie pamaitinami, turi kur saugiai leisti laiką po pamokų, čia jie jaučiasi laisvai, susitinka su draugais. Mes taip pat labai žiūrime, kokios nuotaikos vaikai susirenka – jie ateina, pasipasakoja, pasiguodžia.
Lankydami dienos centrą jie labai daug pamato. Tėvai tiek savo vaikų patys negali nuvežti, kiek mes juos vežame į įvairias keliones, ekskursijas, renginius. Iš kitų tėvų girdžiu, jog mes vaikus vežame veltui, tuo tarpu išleisti vaikus į ekskursijas jiems daug kainuoja.
– Ką dar norėtumėte nuveikti dienos centre? Kokie artimiausi tikslai?
Mūsų patalpos nedidelės, erdvės vaikams mažai, bet dar yra laisvas antras namo aukštas. Po baisaus gaisro, kai pastatą suremontuoti padėjo „Gelbėkit vaikus“, rėmėjai, apšiltinome ir palėpę. Mano svajonė – įrengti ten didelį kambarį vaikams.
Vaikai taip pat nori mokytis dainuoti. Kai kaime veikė mokykla, turėjome muzikos mokytoją, kuris užsiimdavo su vaikais. Esame ir Vilniuje pasirodę – grojome kanklėmis, dainavome. Dabar šios veiklos labai trūksta.
Artėjant Pyragų dienai, kurią „Gelbėkit vaikus“ kviečia švęsti kepant pyragus, vaišinant kolegas ir drauge aukojant organizacijai – Raguvėlės dienos centro vadovė Regina ir užimtumo specialistė Giedrė dalinasi dienos centro vaikams dažnai kepamo pyrago receptu.
MORKŲ PYRAGAS
Ingredientai biskvitui:
Morkų – 250 g
Rudojo cukraus – 200 g
Kvietinių miltų – 200 g
Rapsų aliejaus – 150 g
Kiaušinių – 2 vnt.
Konservuotų ananasų – 75 g
Kepintų migdolų riešutų – 50 g
Kokoso drožlių, pakepintų – 50 g
Valgomosios sodos – 15 g
Acto (sodai nugesinti) – 10 g
Maltų muskato riešutų – 4 g
Cinamono – 4 g
Malto imbiero – 1 g
Ingredientai kremui:
Sviesto – 150 g
Sūrio „Philadelphia“ – 400 g
Cukraus pudros – 100 g
Gaminame:
1. Kiaušinius virtuviniame kombaine plakame su ruduoju cukrumi.
2. Padidinus greitį – supilame kambario temperatūros aliejų.
3. Kol kiaušiniai plakami, sukapojame kepintus migdolų riešutus, smulkiai supjaustome ananasus ir smulkiai sutarkuojame morkas.
4. Išjungus plakimą, supilame nugesintą sodą ir visus likusius ingredientus. Persijotus miltus pilame paskutinius.
5. Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, ištepame sviestu ir pabarstome ruduoju cukrumi. Kepame 180°C temperatūroje 45 min.
6. Kremui sviestą su cukraus pudra plakame iki baltumo. Sūrį „Philadelphia“ lengvai įplakame į sviestą.
7. Iškepusį ir atvėsintą biskvitą pjauname į dvi dalis – per pusę. Ant vienos dalies dedame išplakto kremo. Pyrago vidurį, viršų ir šonus aptepame kremu, apibarstome maltais biskvito trupiniais.
Skanaus!
