Pozityvus auklėjimas – tai požiūris į vaikų auklėjimą kaip į mokymą bei elgesio gairių nustatymą gerbiant vaiko teises į sveiką vystymąsi, apsaugą nuo smurto ir dalyvavimą sprendžiant su juo susijusius klausimus. Pozityvus auklėjimas nėra nuolaidžiavimas, bet taip pat nėra ir baudimas. Tai dabarties sprendimai, nukreipti į ilgalaikę perspektyvą, lavinantys vaiko saviugdos gebėjimus bei įgūdžius, reikalingus per visą gyvenimą. Pozityvus auklėjimas – tai empatijos, savigarbos, žmogaus teisių ir pagarbos kitam ugdymas, mokymas apsieiti be smurto.