Atsiliepimai apie programą HEART
Simona Baužienė, Klaipėdos lopšelio-darželio „Inkarėlis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja:
„Kai pradėjau vykdyti programą, vaikams buvo labai sunku įvardyti jausmus, pasakoti, kaip jiems sekėsi atsipalaiduoti, atlikti meninę užduotį. Bet dabar jau matau pažangą. Vaikai noriai kalba apie jausmus, pasako, ar patiko jiems užduotis, ar ne, kas patiko, kodėl. Žinoma, atsako trumpai ir greitai, nes vaikai dar labai maži. Tikiu, jog vėliau jie sugebės daugiau.
HEART programa labai veikia ir padeda. Tai daro ugdymą unikalų ir vaikams daro didelį poveikį, jie laisvesni kūryboje, kasdienybėje ir emocijų raiškoje“.
***
Simona Stapulionienė, Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ psichologė:
„Jau dabar matyti, kaip keičiasi vaikų elgesys. Palengva. Tai džiugina ir motyvuoja. Vieno HEART užsimėmimo pabaigą lydėjo klausimai „kada vėl bus HEART?“.
***
Meilė Dubosienė, Trakų pradinės mokyklos mokytoja:
„Man HEART programa kaip kažkoks stebuklas! Sujaudino mergaitė dėl savo lipdomo gyvūno, net balsu išsiverkė. HERAT užduotys kažkaip labai vaikus prakalbina. Mokyklos psichologė būna kartu, tai sakė ją pačią „išneša į kosmosą“ per užsiėmimus, tai ką jau kalbėti apie vaikus“.
***
Jolanta Noreikienė, M. Mažvydo progimnazijos soc. pedagogė:
„Neatsimenu, kada dalyvavau tokiuose patyriminiuose mokymuose. Tik grįžusi namo iškart išbandžiau „kūno žemėlapio“ užsiėmimą, paguldžiau anūkę ant ištiestų popieriaus lapų ir apibrėžiau jos kūno kontūrus. Anūkė turėjo nupiešti, pavaizduoti, kur jos kūne gyvena pyktis, po to – kur džiaugsmas. Tai tapo nuostabia proga kalbėtis apie jausmus, jų priėmimą ir valdymą. „Nėra blogai kartais pykti, tik reikia mokėti jį valdyti jį“. Tai žinutė, kurios dažnai trūksta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Pyktis – natūrali emocija, ir mokėjimas jį atpažinti, priimti ir išreikšti saugiu būdu yra viena iš svarbiausių emocinio intelekto pamokų. Ir tai tik vienas įrankis, kurį atsinešiau iš šių mokymų“.
***
Ugnė Jansonė, Klaipėdos vaikų lopšelio-darželio „Inkarėlis“ auklėtoja:
„Labai džiaugiuosi HEART programa visų pirma dėl savęs. Jei atvirai, maniau, kad bus lengviau, bet pagrindinis principas „nevertinti“ labai greitai pramušo ir net streso įveikos pratimų metu, pajutau, jog liepiu „daryti taip ir nekitaip“ ir dar paraginu. Teko labai padirbėt su savimi, džiaugiuosi šituo iššūkiu sau. Kadangi vaikai 5-6 metų, vykdant veiklas pamačiau, jog jie nelabai skiria kur HEART veikla, kur paprasta ugdomoji veikla. Čia irgi pasukau galvą ir radau išeitį. Sugalvojau, jog reikia pasidaryti HEART kortelę ir įsisegti. Atėję iš ryto vaikai pamato mane su HEART kortele ir iškart supranta, kad šiandien vyks HEART veiklos. Korteles padariau ir vaikams, jtad puikiai išpildome susitarimus:
1. Būti čia ir dabar, negalvoti kas bus vėliau, ar kas buvo prieš tai, o mėgautis procesu;
2. Veiklą pradedame ir baigiame kartu – užsidėjome korteles, vadinasi, pradedam, o kai nusiimame, tada baigiame ir imamės kitų veiklų.
Vaikai vis dažniau paklausia, kada darysim HEART. Nuoširdžiai džiaugiuos iššūkiais sau ir vaikų refleksijomis po HEART veiklų“.
