„Save the Children“ atliktas tyrimas parodė, kad 50 proc. vaikų iki 16 m. amžiaus patiria nerimą, vyresnių nei 16 metų amžiaus vaikų grupėje nerimą patiriančių procentas siekia 78 proc.,44 proc. vaikų nurodė besijaučiantys vieniši, 55 proc. jų jaudinasi dėl savo ateities. 57 proc. vaikų jaučiasi mažiau ar daugiau nelaimingi dėl to, kad teko palikti Ukrainą.
Kyjivas, 2022 m. lapkričio 14 d.
Vaikai, kurie dėl karo Ukrainoje turėjo palikti šalį ir persikėlė gyventi į kitas valstybes Europoje, susiduria su psichinės sveikatos problemomis. „Save the Children“ atliktas tyrimas rodo, kad vienas iš dviejų vaikų jaučia nerimą ar jaudinasi dėl savo ateities.
Tyrimas, pavadinimu „Tai mano gyvenimas ir aš nenoriu išvaistyti nei vienų jo metų: vaikų, palikusių Ukrainą, patirtys ir gerovė“, buvo vykdomas atliekant 1000 emigravusių vaikų ir jais besirūpinančių apklausas fokusuotų diskusijų grupėse aštuoniose Europos šalyse: Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Rumunijoje, Suomijoje bei Švedijoje.
Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklas lankantys emigrantų vaikai jaučiasi šiek tiek mažiau vieniši, tačiau žemas į mokyklas nuo karo Ukrainoje pabėgusiųjų vaikų registracijų skaičius Europoje kelia nerimą. Tik kas trečias vaikas lankė mokyklą prieš vasaros atostogas, o net ketvirtadalis jų neketina tęsti mokslų vietinėse mokyklose 2022-2023 metais.
Pusė tyrime apklaustų vaikų nurodė besijaučiantys nerimastingesni nuo tada, kai paliko Ukrainą. Vyresnių nei 16 metų vaikų tarpe daugiau nerimo jaučiantys nurodė net 78 proc.
Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių vaikų tikina, kad geriau jaustis jiems padeda šalies, kurioje jie yra apsistoję, vaikų draugystė (57 proc.), galimybė sportuoti ar užsiimti kita jiems patinkančia veikla (56 proc.), vietinės kalbos mokymasis (54 proc.). Berniukai dažniau nei mergaitės rinkosi draugystę su vietos vaikais (64 proc. berniukų ir 52 proc. mergaičių).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad dažnai barjeru užmegzti draugystes su vietiniais vaikais yra kalba. 15-metė Ana*, kuri iš Ukrainos emigravo į Rumuniją, sako:
„Čia jaučiuosi šiek tiek prislėgta. Šalia nėra mano draugų bei klasiokų. Rumunijoje daug mano amžiaus vaikų nekalba angliškai, tad negaliu su jais susikalbėti. Turiu kelis čia sutiktus draugus iš Ukrainos, esame pakankamai artimi”.
13-metis Andriy*, iš Ukrainos emigravęs į Lietuvą, teigia:
„Vietos mokyklą lankiau dvi savaites, tačiau joje mažai mokytojų kalba rusiškai, tad teko grįžti mokytis nuotoliu Ukrainos mokykloje. Norėčiau draugauti su lietuvių vaikais, bet jie nenori su manimi kalbėtis. Kelis lietuvių draugus radau tik vasaros stovyklose, kurias lankiau, futbolo aikštelėje ir futbolo treniruočių metu“.
Nuo vasario 24 d. beveik 7,7 milijonai emigrantų paliko Ukrainą ieškodami saugumo kurioje nors Europos šalyje. 40 proc. šio skaičiaus sudaro vaikai. Daugumą jų išgyveno stresines būsenas ir buvo priversti palikti savo namus bei mylimus artimuosius. Šalims, priimančioms emigrantus iš Ukrainos, tenka itin svarbus vaidmuo apsaugant vaikus, kad jų nerimas ir nelaimingumas neišvirstų į ilgalaikes psichinės sveikatos problemas.
Emigrantus priėmusių šalių vyriausybės stengiasi užtikrinti, kad ukraniečiai vaikai lankytų mokyklas. Šalys, kuriose emigrantų iš Ukrainos yra daugiausiai, patiria daugiausia sunkumų. Mokytojų, kurie padėtų vaikams iš Ukrainos mokytis vietinės kalbos, yra, tačiau savivaldybėms trūksta lėšų jiems samdyti. Tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje, tik 41 proc. vaikų iš Ukrainos lanko vietines mokyklas.
Kadangi nežino, kaip ilgai gyvens šalyje, į kurią emigravo, dalis tėvų ir globėjų apklausose nurodė teikiantys pirmenybę nuotolinio mokymo programai, kurią Ukrainos valdžia sukūrė reaguodama į COVID-19 pandemiją. Tačiau nuotolinis mokymas nėra tinkamas nuolatiniam mokymuisi, nes mokydamiesi nuotoliu vaikai praranda naudas, kurias gali gauti mokydamiesi drauge su vaikais mokykloje gyvai.
„Save the Children“ vadovė Europai Ylva Sperling teigia: „Nepaisant šilto šeimų iš Ukrainos priėmimo Europoje, mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai, turėję palikti Ukrainą ir apsistoję kitose Europos šalyse, patiria nerimą ir jaučiasi vieniši. Ketvirtadalis jų nelanko vietinių mokyklų. Būtent dėl to tiek daug jų apklausoje nurodė, kad tam, kad geriau jaustųsi, jiems norisi naujų draugysčių, sportuoti ir mokytis vietinės kalbos. Mokykla vaikams tai gali užtikrinti. Mes turime nedelsdami padėti užtikrinti vaikams iš Ukrainos jų teises į saugumą, sveikatą ir švietimą.“
Vaikai ir jais besirūpinantys nori grįžti namo, į Ukrainą. Deja, tai vargiai įvyks greitu metu. Dėl to, vietinės vyriausybės jau turi planuoti ilgalaikes strategijas, kaip emigrantų vaikams užtikrinti normalią ir šviesią ateitį. Būtina didinti pajėgas, padėsiančias vaikams iš Ukrainos lankyti vietines mokyklas, bei pašalinti barjerus, dėl kurių vaikai negali lankyti mokyklų. Vienas iš būdų – didinti galimybes mokyklose mokytis kalbos tiek vaikams, tiek jais besirūpinantiems.
Žymos ir pastabos
*Vardas pakeistas.
Tyrime dalyvavo vyresni nei 12 m. vaikai, kurie nuo 2022 m. vasario buvo priversti palikti Ukrainą.
Duomenys tyrimui buvo renkami 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tyrime taikytas mišrus metodas, apimantis pirminių ir antrinių duomenų rinkimą, vaikų ir jais besirūpinančių apklausas fokusuotų diskusijų grupėse.
Nuo 2022 m. vasario mėn. „Save the Children“ padeda Ukrainos žmonėms visoje Europoje. Jiems organizacija teikia tokias paslaugas kaip psichologinė pagalba, vaikams draugiškos erdvės, pagalba kitomis vaikams ir jų globėjams reikalingomis paslaugomis.
Susipažinti su tyrimu galite čia: https://resourcecentre.savethechildren.net/document/this-is-my-life-and-I-dont-want-to-waste-a-year-of-it/