Nuo karo Ukrainoje pradžios iš jos į Lietuvą atvykusiems vaikams ir jų šeimoms organizacija „Gelbėkit vaikus“ pagalbą teikė beveik 70 000 kartų. Jos sulaukė daugiau nei 22 000 vaikų. Pradėjusi parama būtiniausiais daiktais ir psichosocialinėmis paslaugomis Ukrainos pabėgėlių registracijos centruose karo pradžioje, dabar organizacija daugiausia resursų skiria vaikų iš Ukrainos bei jų šeimų psichosocialinei gerovei ir emocinei sveikatai: vaikams ir suaugusiems teikiama psichologinė pagalba, vykdomos efektyvios grupinės psichosocialinės pagalbos programos, skirtos nuo pačių mažiausių – kūdikių, iki suaugusiųjų – jų tėvų.
Tėvai iš Ukrainos kreipiasi dėl vaikų patiriamo nerimo ir adaptacijos problemų
„Karo Ukrainoje pradžia supurtė visą pasaulį. Jis paskatino didelius pokyčius ir mūsų organizacijoje, tačiau nepakeitė jos pagrindinio tikslo – ginti vaikus ir jų teises, padėti jiems ir jų šeimos nariams, siekiant užtikrinti saugią vaikystę. Šio tikslo vedini jau dveji metai rūpinamės ne tik Lietuvos, bet ir vaikais iš Ukrainos, kurių šeimos patiria sunkumų. Pažeidžiamiausioms šeimoms teikiame finansinę paramą, susiduriančias su psichosocialiniais iššūkiais kviečiame dalyvauti Lietuvoje vykdomose programose, kurių patirtį perėmėme iš „Save the Children“ organizacijos ir kurių efektyvumas jau patvirtintas per praktiką šalyse, kuriose vyksta kariniai konfliktai ir kurios priima bei rūpinasi juose nukentėjusiais vaikais bei šeimomis“, – sako „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.
Jos vadovaujama organizacija nuo karo pradžios Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įdarbino penkias ukrainietes psichologes, kurios konsultuoja individualiai ir teikia grupines konsultacijas. Iš viso nuo karo pradžios konsultuota daugiau nei 700 vaikų ir daugiau nei 300 suaugusių iš Ukrainos, suteikta beveik 5500 individualių ir grupinių konsultacijų.
„Daugiausia į Lietuvą atvykę tautiečiai kreipiasi dėl vaikų patiriamo nerimo ir adaptacijos problemų. Jiems sunku priprasti naujoje vietoje, naujoje mokykloje, naujoje socialinėje aplinkoje. Nerimą kelia patirtys, įgytos karo siaubiamoje Ukrainoje. Dažniausiai vaikai pasakoja apie raketų atakas, kaip su šeima slėpėsi slėptuvėse, miegojo koridoriuose, kaip pergyveno dėl kariauti išėjusių tėvų, kaip jaudinosi ir nerimavo jų tėvai“, – sako „Gelbėkit vaikus“ psichologė Olha Yakovlieva.
Vaikų psichika karą suvokia kitaip – išgyvenimus nuslopina į pasąmonę
„Vaikų psichikai sunku karą suvokti taip, kaip jį suvokia suaugusieji. Nors vaikai taip pat pergyvena dėl sprogimų, nerimauja dėl artimųjų, liūdi dėl netekčių, jie nepajėgūs situacijos suvokti holistiškai. Vaiko psichika daug baimių ir išgyvenimų nuslopina į pasąmonę, todėl jis gali daugiau ar mažiau ramiai išgyventi kritines akimirkas. Vis tik, laikui bėgant prisiminimai, kurie buvo nustumti, numalšinti, prasiveržia ir pasireiškia nerimu, baimėmis, fobijomis, padidėjusiu atsargumu ir net izoliacija“, – teigia Olha Yakovlieva.
Anot psichologės, vaikams ir jų šeimoms, atvykus į Lietuvą, ypatingai sunku pirmą pusmetį. „Vaikų nerimas pasireiškia tiek psichofiziologiniame, tiek socialiame lygmenyje. Jiems sunku užmigti, jie nepailsi, tampa uždari ir net agresyvūs. Vaikams sunkiau bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, užmegzti naujas pažintis – jie tampa atsargesni. Be to, jiems persiduoda tėvų nerimas dėl nežinios, patiriamos naujoje vietoje: jie nežino, ko tikėtis, nežino kaip būti naujoje aplinkoje“, – sako psichologė. Pasak jos, paskui ir suaugusieji, ir vaikai po truputį pripranta. – „Tuomet tėvai kreipiasi dėl problemų, kurias vaikai patiria mokyklose – konfliktų su bendraklasiais, vaiko raidos kritinių momentų.“
Olha Yakovlieva taip pat dalinasi, jog nepaisant Ukrainoje besitęsiančio karo ir dėl jo išgyventų sunkumų, dauguma vaikų nori grįžti į gimtąją šalį. „Vaikai labai ilgisi giminių, artimųjų, draugų, naminių gyvūnėlių. Jie svajoja apie tai, kad karas baigsis ir jie galės grįžti į Ukrainą. Vis tik, jei šeima Ukrainoje neteko namų, pavyzdžiui, jei prieš išvykstant gyveno okupuotoje teritorijoje, ji ruošiasi
tam, kad greičiausiai negrįš ir stengiasi kaip galėdama integruotis Lietuvoje. Tokiais atvejais ir vaikai nusiteikia atitinkamai, galvoja, kad liks čia ir svajoja, kaip gerai gyvens Lietuvoje“, – pasakoja „Gelbėkit vaikus“ psichologė, kas savaitę konsultuojanti po 15 vaikų ir kelis suaugusius iš Ukrainos.
Vaikai ir tėvai iš Ukrainos dalyvauja psichosocialinės gerovės stiprinimo programose
Olha Yakovlieva kartu su kolegėmis Lietuvoje įgyvendina Pozityvios tėvystės programą. Jos dalyviai – tėvai – mokomi vaikus auklėti remiantis pagarba žmogui ir atsižvelgiant į vaiko sveiko vystymosi poreikius, apsaugant nuo fizinio ar psichologinio smurto, paisant vaiko nuomonės, kai sprendžiami su juo susiję klausimai.
„Gelbėkit vaikus“ psichologės 6-18 m. vaikus tiek iš Ukrainos, tiek iš Lietuvos kviečia dalyvauti „TeamUp“ programoje, kuria siekiama skatinti jų psichosocialinę gerovę bei stiprinti psichologinį atsparumą. Tai judesiu grįstos veiklos, stiprinančios pažintinį, fizinį, emocinį ir socialinį vaikų vystymąsi. Programa pritaikyta ir vaikams, kurie turėjo bėgti iš karinių konfliktų paveiktų teritorijų ir turi adaptuotis svetimoje šalyje, nesupranta jiems naujos kalbos. Ji padeda kurti naujas draugystes ir pajusti bendrystę.
Nuo pat karinio konflikto Ukrainoje pradžios organizacija „Gelbėkit vaikus“ ypatingą dėmesį skiria besilaukiančioms mamoms ir šeimoms, auginančioms mažylius iki 3 metų. Jiems skirta programa „Building Brains“ padeda stiprinti ryšį su vaiku, atpažinti jo poreikius bei padėti pamatus darniam vaiko vystymuisi ateityje. Programą „Gelbėkit vaikus“ jau vykdė Panevėžyje, Vilniuje, Šiauliuose ir Kaune. Šiais metais į „Building Brains“ užsiėmimus bus pakviestos ir lietuvių šeimos.
Tiek ukrainiečiams, tiek lietuviams 6-11 metų vaikams skirta organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vykdoma, įvairias meno formas apimanti HEART (angl. Healing and Education Through the Arts) programa, padedanti vaikams geriau suprasti savo emocijas ir drąsinanti juos apie jas kalbėti. Ji skirta padėti vaikui įveikti emocinę atskirtį, kurti tvarius santykius su bendraamžiais, jį supančiais reikšmingais suaugusiais ir bendruomene.
Palengvinti į Lietuvą atvykusių ukrainiečių integraciją taip pat padeda „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrai, kuriuos skirtinguose šalies miestuose ir miesteliuose 2022-2023 m. lankė daugiau nei 100 vaikų iš Ukrainos. Daugiau nei 200 vaikų 2022 ir 2023 m. vasaromis dalyvavo Šiauliuose visą mėnesį trukusioje dienos stovykloje. Joje ir kitur vaikams iš Ukrainos „Gelbėkit vaikus“ išdalino psichosocialinės paramos dėžutes, kuriose jie randa informacijos bei priemonių, skirtų emocinio atsparumo ir pasitikėjimo savimi stiprinimui.
Išsami informacija apie suteiktą pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos pateikta čia.
Akimirka iš organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vasaros stovyklos, kurioje dalyvavo ukrainiečių vaikai.