Neigiamas emocijas išgyvena 3 iš 4-ių į Europą iš gimtosios šalies bėgti priverstų vaikų
Šiandien pasaulyje gyvena apie 47 mln. vaikų, kurie buvo priversti palikti savo namus1. Vien į Europos šalis per praėjusius dvejus metus persikėlė daugiau nei 2 mln. vaikų, bėgdami nuo karinių konfliktų tokiose šalyse kaip Ukraina ir Sirija, bei klimato kaitos sukelto skurdo kitose šalyse2. Visi šie vaikai patyrė skaudžius išgyvenimus ir dabar susiduria su įvairiais emociniais sunkumais: 4 iš 5 jaučiasi mažiau laimingi, palikę gimtąją šalį, 3 iš 4 vaikų patiria neigiamas emocijas. Minint Pasaulinę pabėgėlių dieną, organizacija „Save the Children“ ir „Gelbėkit vaikus“ Lietuvoje skelbia apie būtinybę veiksmingiau apsaugoti į Europą priverstų emigruoti vaikų teises, užtikrinti palankesnes pasienio procedūras ir priėmimo sąlygas bei imtis reikšmingų žingsnių, atsisakant žalingos vaikų sulaikymo praktikos.
Ypatingai ryškius neigiamus jausmus patiria vaikai iš Ukrainos
38 proc. vaikų, dalyvavę organizacijos „Save the Children“ 16-oje Europoje šalių, taip pat ir Lietuvoje3, atliktame tyrime, teigė esantys mažiau laimingi po to, kai buvo priversti palikti gimtąją šalį. Paklausus, ar per pastaruosius tris mėnesius išgyveno teigiamų ar neigiamų emocijų, pastarąsias sakė patiriantys 75 proc. vaikų. Šios patirtys labai nesiskyrė, lyginant skirtingos lyties ir amžiaus vaikų atsakymus. Ypatingai ženkliai sumenkusį laimės jausmą ir ryškius neigiamus jausmus sakė patiriantys vaikai iš Ukrainos. Šie neigiami jausmai dažniausiai pasireiškė neužtikrintumu dėl ateities – taip teigė 45 proc. tyrime dalyvavusių vaikų, nerimu – jį jautė 32 proc. vaikų, energijos stoka įgyvendinant kasdienes užduotis – taip teigė 30 proc. respondentų, vienišumu – jį paminėjo 28 proc. apklaustųjų. Vaikai taip pat sakė jaučiantys pyktį (20 proc.), neviltį (17 proc.), baimę dėl savo gyvybės (15 proc.) bei pasikartojančius naktinius košmarus (12 proc.).
„Gimtąją šalį dėl karinių konfliktų, klimato kaitos ar gamtos stichijų priversti palikti ir į Europą, taip pat ir į Lietuvą, atvykstantys vaikai nusipelno jaustis saugiai. Jie privalo būti apsaugoti, privalo būti apsaugota jų teisė likti su šeima, gauti visas būtinas paslaugas, įskaitant emocinę ir psichosocialinę pagalbą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vieniems, be artimųjų į Europos šalis, įskaitant Lietuvą, patenkančių vaikų teisėms. Jokiu būdu negali būti varžoma vaikų teisė judėti tiek pasirinktoje šalyje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Kritiškai svarbu, jog šiems vaikams būtų užtikrinta teisė ir galimybė mokytis bei suteikta visa būtina pagalba integruojant vaikus į vietos bendruomenę“, – sako „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.
Kelionėje į Europą vaikams grėsmę kelia žmonių kontrabandininkai, pareigūnai ir šaltis
„Save the Children“ atliktas tyrimas atskleidė, su kokiomis patirtimis susiduria gimtąją šalį priversti palikti vaikai. Daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustų, iš Azijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių priverstų bėgti vaikų teigė, kad jiems keliaujant į Europą pavojų kėlė žmonių kontrabandininkai, pasienio ir policijos pareigūnai. Tikslinės grupės diskusijose Lietuvoje dalyvavę pabėgėliai vaikai iš šių regionų taip pat minėjo, kad jautėsi nesaugiai, patyrė sunkumų kelionėje, jiems teko naktis leisti miškuose. Lietuvoje šiandien šie vaikai jaučiasi saugūs, tačiau yra nelaimingi dėl patirtų judėjimo suvaržymų atvykus į Lietuvą. Diskusijoje Lietuvoje dalyvavę į Lietuvą per Lenkiją iš Ukrainos atvykę vaikai minėjo kelionės metu susidūrę su tokiais iššūkiais kaip šaltis, tačiau pasienyje jie buvo sutikti šiltai ir lengvai gavo būtiniausią pagalbą.
Į Lietuvą atvykusiems ir čia apsistojusiems vaikams, kaip parodė jų apklausa internetu, trūksta vietų ir galimybių užsiimti mėgstama veikla, susitikti su draugais ir leisti laisvalaikį. Šias galimybes riboja didelės su jomis susijusios išlaidos, informacijos apie paslaugas trūkumas ir šių paslaugų neprieinamumas jiems suprantama kalba. Vaikai taip pat įvardino, jog geriau jaustis jiems padėtų didesnis finansinis stabilumas, tinkamas būstas ir draugai. Atsakydami į klausimą, kas padėtų jiems pasijusti Lietuvoje kaip namuose, daugiausiai vaikų pirmiausia minėjo vietos kalbos mokėjimą bei galimybę užsiimti jiems patinkančia veikla. Dauguma vaikų, Lietuvoje atlikto tyrimo metu dalyvavusių tikslinės grupės diskusijose, dalijosi, kad mokymasis lietuvių kalba jiems yra iššūkis. Kai kurie vaikai pasakojo patyrę spaudimą iš mokytojų per tam tikrą laiką išmokti lietuvių kalbą. 15 proc. pabėgėlių vaikų, dalyvavusių internetinėje apklausoje Lietuvoje, nurodė patyrę diskriminaciją, daugiausia – mokyklose.
Didesnis rūpestis vaikais įmanomas – rodo pabėgėlių iš Ukrainos pavyzdys
2024 m. gegužę Europos Vadovų Taryba patvirtino naująjį Europos migracijos ir prieglobsčio paktą – Europos migracijos teisės reformą, kuri turės didelį poveikį į Europą atvykstančių migrantų ir pabėgėlių vaikų gyvenimui ir jų teisėms. Valstybės narės turi dvejus metus naujiems teisės aktams įgyvendinti pagal šiuo metu rengiamus nacionalinius planus.
Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto išvadas Lietuvai migracijos srityje bei įgyvendinant naujojo ES pakto nuostatas šalyje, organizacija „Gelbėkit vaikus“ atkreipia dėmesį, jog turi būti siekiama veiksmingesnės migracijos paliestų vaikų teisių apsaugos, vaikams palankesnių pasienio procedūrų ir priėmimo sąlygų bei reikšmingų žingsnių link žalingos vaikų sulaikymo praktikos atsisakymo. Svarbu, kad visi priimami sprendimai prieglobsčio ir migracijos srityje būtų pagrįsti geriausiais vaiko interesais. Vaikams turi būti suteikiamos galimybės integruotis ir mokytis, gauti jiems reikalingas paslaugas, įskaitant svarbioje psichikos sveikatos srityje. Vaikams turi būti suteikta galimybė saugiai patekti į ES ir būti joje apsaugotiems. Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas parodė, kad toks kelias yra įmanomas.
Apie „Hope and Harm“ tyrimą:
Organizacijos „Save the Children“ 16-oje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, atliktas tyrimas, rėmėsi duomenimis, surinktais tikslinių grupių diskusijų, interviu bei apklausos internetu metodais. Tikslinės grupės diskusijose dalyvavo 95 vaikai iš septynių šalių (22 vaikai Lietuvoje), interviu atlikti su 52 mokytojais 11-oje šalių (7 mokytojai Lietuvoje) ir surinkti daugiau nei 222 vaikų ir 279 globėjų iš 10 šalių (tarp jų – 53 vaikai ir 86 globėjai iš Lietuvos) atsakymai pagal išsamų klausimyną internetu. Apklausa Lietuvoje buvo atlikta įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje finansuojamą projektą „Vaikų, paliestų migracijos, apsauga ir jų teisių advokacija“.
Šių apklausų duomenys nėra reprezentatyvūs ir neturi būti naudojami apibendrinant visų pabėgėlių Lietuvoje bei kitose Europos šalyse situaciją.
Apie „Gelbėkit vaikus“:
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ įkurta 1991 m. ir nuo 2004 m. yra pilnateise tarptautinio „Save the Children“ tinklo nare. Organizacijos tikslas – atstovauti vaikų teises ir siekti vaiko teisių įgyvendinimo Lietuvoje.
Susipažinti su tyrimų rezultatais galite čia:
Pabėgėlių vaikų Lietuvoje gerovė ir patirtys
The Experiences and Well-being of Refugee Children in Lithuania
Hope and harm children’s experiences of seeking safety in Europe
Опыт и благополучие детей-беженцев в Литве
Досвід і благополуччя дітей-біженців у Литві