Paremk

Vaikų apklausa

2024 m. sausio – vasario mėn. organizacija „Gelbėkit vaikus“ vykdė Lietuvos vaikų apklausą. Anoniminę apklausą internetu užpildė 994 vaikai nuo 14 iki 18 metų. Mums buvo svarbu sužinoti, kaip jaučiasi Lietuvoje gyvenantys vaikai ir jaunuoliai, bei kas jiems svarbu. Rezultatai mums padėjo parengti „Gelbėkit vaikus“ veiklos strategiją 2025-2027 metams.

Išsamiai susipažinti su visu tyrimu galite čia>>>

 

 

Kas dalyvavo?

Ką sužinojome?

IŠŠŪKIAI VAIKŲ GEROVEI:

  • Spaudimas mokykloje (66 proc.)
  • Nežinojimas, kaip tvarkytis su liūdesiu, pykčiu, baime ir nerimu (58 proc.)
  • Patyčios (56 proc.)
  • Sunkumai šeimoje (52 proc.)
  • Neužtikrintumas dėl ateities (52 proc.)
  • Nesijaučia išgirsti ar rimtai vertinami (50 proc.)

EMOCINĖ SVEIKATA

Savo emocinę savijautą vaikai ir jaunuoliai vertino vidutiniškai 6,2 balo iš 10-ies. Jie nori daugiau mokytis ir žinoti būdus, kaip gali sau padėti, kad jaustųsi geriau (53 proc.), nori sulaukti pagalbos be tėvų ar globėjų leidimo (51 proc.) ir nesigėdyti turį emocinių sveikatos problemų (51 proc.)

Labiausiai vaikai nerimauja dėl studijų ir darbo galimybių ateityje, karo šalyje bei savo savijautos.

Kaip suaugusieji gali padėti jaustis geriau?

  • Mokyklose suteikti žinių apie emocinę sveikatą (66 proc.)
  • Padėti vaikams gauti pagalbą be tėvų / globėjų sutikimo (51 proc.)
  • Parodyti vaikams, kad emocinės sveikatos problemų nereikia gėdytis (51 proc.)
  • Rengti atviras diskusijas apie emocinės sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus (42 proc.)
  • Palengvinti ir pagreitinti pagalbos gavimą (41 proc.)

ŠVIETIMAS

Mokykloje vaikai ir jaunuoliai norėtų įgyti įgūdžių ar žinių, kurių šiuo metu nėra mokomi: gyvenimo įgūdžių, pavyzdžiui, savo pinigų valdymo (69 proc.), socialinių įgūdžių, tarkim, kaip kurti santykius su kitais (55 proc.), bei emocinių įgūdžių, pavyzdžiui, rūpinimosi savo emocine sveikata (52 proc.). Kone penktadalis (18 proc.) vaikų norėtų sulaukti mažiau bausmių mokyklose.

SAUGIOS ERDVĖS AUGTI

Kur vaikai ir jaunuoliai jaučiasi saugiai?

  • Namie 86 proc.
  • Su draugais 86 proc.
  • Popamokinės veiklos metu 70 proc.
  • Mokykloje 60 proc.
  • Rajone, kuriame gyvena 61 proc.
  • Naudodamiesi socialiniais tinklais 43 proc.

Kur vaikai ir jaunuoliai gali būti savimi?

  • Namie 84 proc.
  • Su draugais 84 proc.
  • Mokykloje 54 proc.
  • Viešojoje erdvėje 58 proc.
  • Interneto erdvėje 47 proc.

Kaip suaugusieji galėtų padėti vaikams jaustis saugiau?

Vaikai mano, kad derėtų klausyti jų nuomonės priimant sprendimus, stiprinti jų emocinį raštingumą bei užtikrinti saugumą miestų bei kaimų gatvėse.

PATYČIOS IR DISKRIMINACIJA

Su patyčiomis ir diskriminacija susiduria daug įvairaus amžiaus vaikų (56 proc.). Dažniausiai dėl to, jog atrodo ar elgiasi kitaip nei dauguma, dėl prastų pažymių ar emocinės sveikatos iššūkių.

 

Kaip suaugusieji galėtų padėti vaikams kovoti su diskriminacija?

 

Vaikai mano, kad suaugusieji turėtų rodyti gerą pavyzdį ir elgtis su kitais maloniai, padėti nukentėjusiems nuo diskriminacijos vaikams bei sukurti saugią aplinką, kurioje vaikai galėtų išsakyti savo nepritarimą diskriminacijai.

ATSIŽVELGIMAS Į VAIKO NUOMONĘ

Vaikai ir jaunuoliai sako jaučiantys, kad jiems aktualios temos nėra svarbios sprendimų priėmėjams:

  • vaikams kylantys iššūkiai yra visiškai nesvarbūs politikams, 26 proc.
  • vaikams kylantys iššūkiai politikams svarbūs tik iš dalies, 58 proc.

Kaip suaugusieji galėtų įtraukti vaikus priimant sprendimus?

Dauguma vaikų sutinka, kad suaugusieji su jais tariasi prieš priimdami sprendimus. Norint dar dažniau išgirsti vaikų nuomonę, reikėtų juos labiau įtraukti į sprendimų paieškas, suteikti galimybę pasisakyti visiems vaikams ir užtikrinti, kad visa vaikams svarbi informacija juos pasiektų.