Paremk
  • Titulinis
  • Vaikų įtraukties ir dalyvavimo mechanizmai Lietuvoje

Vaikų dalyvavimas

Lietuvos vaikų ir jaunimo įtraukties ir dalyvavimo mechanizmas yra sisteminė priemonių bei struktūrų sistema, užtikrinanti, kad jaunimo balsas būtų ne tik girdimas, bet ir turėtų realų poveikį sprendimų priėmimui įvairiuose lygmenyse.

Informacijos apie vaikų dalyvavimo mechanizmus rinkimas ir sklaida finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinant projektą „Inclusive Child Participation Networks (ICPNs)“.

Vaikų įtraukties ir dalyvavimo mechanizmai Lietuvoje

Lietuvos vaikų ir jaunimo įtraukties ir dalyvavimo mechanizmas yra sisteminė priemonių bei struktūrų sistema, užtikrinanti, kad jaunimo balsas būtų ne tik girdimas, bet ir turėtų realų poveikį sprendimų priėmimui įvairiuose lygmenyse.

Visos organizacijos
Sistemingas vaikų įsitraukimas

Kaip tai vyksta Lietuvoje? Vaikų ir jaunimo įsitraukimas Lietuvoje vyksta netolygiai – vienur tai daroma aktyviau, kitur ne taip aktyviai.

Gerieji pavyzdžiai. Geruoju pavyzdžiu gali būti laikomas ilgametis ir prasmingas jaunimo organizacijų bei Marijampolės savivaldybės bendradarbiavimas. Ši savivaldybė 2023 m. buvo išrinkta pirmąja Lietuvos jaunimo sostine.

Problemos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis vadinamų vaikų dalyvavimo mechanizmų Lietuvoje iš tikrųjų labiau atitinka jaunimo dalyvavimo mechanizmus. Kitaip tariant, Lietuvoje jaunimu laikomi 14–29 metų asmenys (kai kuriose jaunimo organizacijose amžiaus riba siekia net 34–35 metus), o mechanizmuose dalyvaujantys vaikai dažniausiai yra 14–18 metų paaugliai.

Vaikų dalyvavimo mechanizmai skiriasi ir veiklos apimtimi. Pavyzdžiui, mokyklų administracijos įgyvendina mechanizmus, vadinamus „mokinių savivalda“, kurie turėtų užtikrinti „mokinių teisę ir laisvę savarankiškai priimti sprendimus, svarbius mokinių bendruomenei, spręsti aktualius klausimus bei organizuoti mokinių veiklas švietimo įstaigoje“, tačiau kokiose konkrečiose mokyklos veiklos srityse mokiniai gali priimti sprendimus, nėra aiškiai apibrėžta.

Susiklosčiusią padėtį apie nevienodą vaikų dalyvavimo mechanizmų prasmingumą mokyklose patvirtino ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ surengta konsultacija su valstybės ir NVO sektoriaus atstovais. Jos metu buvo patvirtinta, kad vaikų dalyvavimo įgyvendinimas savivaldybėse yra netolygus, o požiūris į šią temą – nevienodas.

Kadangi nėra aiškiai koordinuotos ar apibrėžtos vaikų dalyvavimo strategijos, apimančios visas savivaldybes, gerosios praktikos dažniausiai randamos nacionalinėse institucijose. O kai vaikų dalyvavimo mechanizmų kokybė nevienoda, nevyriausybinės organizacijos tampa svarbia alternatyva vaikų dalyvavimui.

Organizacija „Gelbėkit vaikus“ siekia užmegzti formalius bendradarbiavimo ryšius su kai kuriomis iš šių organizacijų vykdant ICPN projektą, kurio tikslas – sukurti Nacionalinį vaikų dalyvavimo mechanizmą (panašų į Nacionalinį vaiko apsaugos klasterį, kurį ši organizacija jau koordinuoja).