Autoriai: Miglė Vasiliauskaitė ir „Gelbėkit vaikus“ Vaikų Tarybos nariai
Nors mokinių tarybos, apklausos ir diskusijos mokyklose dažnai pristatomos kaip vaikų įtraukimo priemonės, dalies vaikų patirtys rodo, kad jų balsas neretai lieka tik simbolinis. Šią problemą kelia organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Vaikų tarybos nariai, dalyvaujantys tarptautiniame vaikų dalyvavimą stiprinančiame projekte „Inclusive Child Participation Networks“ (ICPNs), atkreipdami dėmesį į situacijas, kai jų nuomonė išklausoma formaliai, tačiau neturi realios įtakos sprendimams. Apie tokio dalyvavimo pasekmes vaikams ir jų ateities pilietiškumui komentuoja organizacijos vadovė, psichologė Laura Milčienė.
Vienas Vaikų tarybos narys pasakoja apie situaciją, kai su mokiniais buvo konsultuojamasi sprendžiant klausimą dėl mobiliųjų įrenginių naudojimo mokykloje. Nors dauguma mokinių išreiškė aiškią poziciją, sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į balsavimo rezultatus. Vaikas taip pat atkreipia dėmesį, kad pats balsavimo procesas nebuvo iki galo aiškus, o tai jam kėlė abejonių dėl sprendimo skaidrumo.
Po tokios patirties, anot jo, atsirado stiprus neteisybės jausmas ir sumažėjo motyvacija įsitraukti, nors jis ir toliau dalyvauja mokyklos veiklose.
Kita Vaikų tarybos narė atskleidžia kitokį, bet ne mažiau reikšmingą aspektą – ne visi vaikai turi vienodas galimybes būti išgirsti net ir pačioje mokinių taryboje. Jos patirtis rodo, kad sprendimų priėmime neretai dominuoja aktyvesni ar drąsiau kalbantys mokiniai, o dalis vaikų lieka nuošalyje.
Ilgainiui tokia patirtis paskatino ją pasitraukti iš mokinių tarybos – toks sprendimas atspindi platesnę tendenciją, kai vaikai, nesijaučiantys išgirsti, pasirenka atsiriboti, o ne tęsti savo įsitraukimą į mokyklos gyvenimą.
Pasak tarybos narių, tokios patirtys turi aiškias pasekmes – jos formuoja jų santykį su savo balsu. Kai vaiko nuomonė lieka be atsako, jis gali pradėti abejonių jos verte, o tai mažina ar visai atima norą įsitraukti ateityje. Vaikai taip pat pabrėžia, kad pokyčiui reikalingas ne tik formalus dalyvavimo užtikrinimas, bet ir aiškias taisyklės, kaip į jų nuomonę yra atsižvelgiama. Tai apima skaidresnius sprendimų priėmimo procesus, grįžtamąjį ryšį ir platesnes galimybes pasisakyti skirtingiems vaikams, ne tik tiems, kurie jaučiasi drąsiai.
Ekspertų vertinimas: išklausymas be pasekmių – beprasmis
Ji taip pat akcentuoja, kad vaikų patirtys mokykloje turi ilgalaikį poveikį jų pilietiškumui.
Pasak jos, būtent mokykloje formuojasi vaiko santykis su bendruomene ir dalyvavimu, todėl prasmingas įtraukimas yra būtina sąlyga ugdant aktyvius, pilietiškai įsitraukusius žmones. Organizacijos vadovė pabrėžia, kad kartais gerų intencijų vedami suaugusieji tiesiog nežino, kaip kokybiškai įtraukti vaikus.
Projektas „Inclusive Child Participation Networks“ (ICPNs) finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamos nuomonės ir požiūriai yra tik autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą teikianti institucija negali būti laikomos už juos atsakingomis.
