Gegužė ir birželis vaikams – labai kontrastingas metas. Kol vieni gyvena artėjančių vasaros atostogų nuotaikomis, kiti kasdien susiduria su įtampa dėl egzaminų, patikrinimų, atsiskaitymų ir nuolatinio vertinimo. Nors dažnai manome, kad vaikystė yra pats nerūpestingiausias gyvenimo etapas, realybė rodo ką kita – didelė dalis vaikų jaučia nuolatinį vidinį ir išorinį spaudimą nesuklysti, nenuvilti, pateisinti lūkesčius.
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė pastebi, kad dažnai vis dar galvojame, jog vaikystė yra nerūpestingas etapas, kuriame didžiausi rūpesčiai – smulkūs ir greitai praeinantys. Tačiau vaikai kasdien susiduria su stipriais jausmais ir įtampa.
„Suaugusiesiems kartais atrodo, kad tik jie turi „tikrų“ problemų, todėl vaikų išgyvenimai nuvertinami arba nepastebimi. Vis dar per retai sustojame ir iš tikrųjų pasidomime, kuo gyvena vaikas, kas jam kelia nerimą, ko jis bijo ar dėl ko jaučiasi vienišas. Šiandien vaikai auga nuolatinio vertinimo aplinkoje – jie jaučia spaudimą būti geri moksluose, santykiuose, socialiniuose tinkluose, tinkamai elgtis ir atrodyti. Dalis jų gyvena su nuolatiniu jausmu, kad būtinai turi atitikti lūkesčius, nors viduje dažnai jaučiasi pavargę ir nesaugūs. Kai vaikas ilgą laiką bijo suklysti ar nuvilti kitus, jis pradeda slėpti savo emocijas, nebekalba apie sunkumus, kad nepasirodytų nevykėliu ir taip užsisklendžia“, – dėsto S. Markuckienė.
Iššūkius įveikti padeda HEART programa
„Gelbėkit vaikus“ kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atlikta vaikų ir jaunuolių apklausa „Mano jausmų pasaulis“ atskleidė jautrią vaikų emocinę būseną: bendras Lietuvos vaikų savijautos balas siekia vos 6,8 iš 10, o pažeidžiamoms visuomenės grupėms save priskiriantys vaikai savo savijautą vertina dar prasčiau – tik 5,5 balo.
Vaikai dalijasi, kad ilgisi daugiau ramybės, džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi. Nerimą kelia ir tai, kad net 27 proc. apklausoje dalyvavusių vaikų stengiasi neparodyti, jog jiems sunku, todėl su savo išgyvenimais lieka vieni.
Dėl to, pasak psichologės, pažeidžiamiausiems vaikams šiuo metu kaip niekad svarbios tampa erdvės, kuriose jie gali bent trumpam atsikvėpti nuo vertinimų, pažymių ir baimės suklysti.
Viena tokių erdvių – organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vystomos HEART programos užsiėmimai, skirti 3–18 metų vaikams. Čia per meną, kūrybą ir saugų santykį vaikai mokosi atpažinti savo emocijas, jas išreikšti ir geriau suprasti save.
„HEART programoje vaikas nėra vertinamas pagal rezultatą, čia nėra „neteisingų“ darbų ar baimės suklysti. Tai kuria saugumo ir priėmimo jausmą, leidžiantį vaikams atsiverti, pažinti save ir augti. Per kūrybą, spalvas, judesį ar paprastą buvimą kartu vaikai mokosi atpažinti savo emocijas ir supranta, kad visi jausmai yra svarbūs bei priimtini. Kartais būtent tokia saugi, rami erdvė vaikui tampa pirmąja vieta, kurioje jis pasijunta iš tikrųjų išgirstas“, – sako „Gelbėkit vaikus“ psichologė.
Parama programai
Šiemet HEART programos plėtrą sustiprino partnerio PEPCO parama – jos dėka priemonėmis aprūpintos net 34 naujos HEART programos grupės.
„Mums be galo svarbu, kai atsiranda partneriai, kurie ne tik mato šias problemas, bet ir realiai prisideda prie sprendimų. PEPCO parama HEART programai mums reiškia kur kas daugiau nei priemones ar finansinę pagalbą. Tai ženklas vaikams, kad jų savijauta rūpi. Šios partnerystės dėka galėjome aprūpinti HEART grupes – o tai reiškia daugiau saugių erdvių vaikams, kuriose jie gali būti savimi, kur nėra pažymių, vertinimo ar baimės suklysti. Labai svarbu, kad verslas prisideda ne tik praktiškai, bet ir padeda visuomenei garsiau kalbėti apie vaikų emocinę sveikatą, atkreipia žmonių dėmesį. Kiekvienas dėmesys šiai temai padeda geriau suprasti, kuo gyvena vaikai ir kokio palaikymo jiems šiandien labiausiai reikia“, – pabrėžia organizacijos „Gelbėkit vaikus“ programų skyriaus vadovė Ieva Barkauskė.
Kaip galime padėti vaikams?
Įtemptu laikotarpiu vaikams ypač svarbus tampa suaugusiųjų palaikymas. „Gelbėkit vaikus“ specialistai pabrėžia, kad net ir maži kasdieniai dalykai gali padėti vaikui pasijusti saugiau, sumažinti vidinę įtampą ir priminti, kad jis nėra vienas su savo jausmais.
Pirmiausia svarbu pastebėti ir įvardinti vaiko emocijas. Kartais paprastas klausimas „Kaip tu jautiesi?“ gali tapti pirmu žingsniu į didesnį atvirumą ir ramybę. Vaikams svarbu jausti, kad jų išgyvenimai yra priimami rimtai.
S. Markuckienė pabrėžia, kad vaikams sudėtingose, stresinėse situacijose itin svarbu, kaip į visa tai žiūri šalia esantys suaugusieji.
„Vaikams dažnai nereikia ilgų paaiškinimų ar spaudimo „susitvarkyti“. Jiems svarbiausia jausti, kad šalia yra žmogus, kuris priima jų jausmus, išklauso ir leidžia būti savimi. Net trumpi ramybės momentai kartu – pokalbis, pasivaikščiojimas, piešimas ar tiesiog buvimas šalia – gali reikšmingai sumažinti vaikų patiriamą stresą ir padėti jiems lengviau išgyventi sudėtingą laikotarpį. Vaikams ypač reikia žmonių, kurie primintų: jie yra vertingi ne dėl pažymių ar rezultatų, o tiesiog todėl, kad yra“, – pabrėžia specialistė.
Specialistai taip pat rekomenduoja kartu atlikti paprastus kvėpavimo pratimus, kurie padeda nuraminti kūną ir mintis. Ne mažiau svarbu suteikti vaikui galimybę emocijas išreikšti per kūrybą – piešimą, muziką, judesį ar kitą veiklą, kurioje nereikia bijoti suklysti ar būti įvertintam.
