Kas yra pozityvi tėvystė?

Pozityvi tėvystė – požiūris į vaikų auklėjimą kaip į mokymą, kuris remiasi pagarba žmogui. Tai elgesio gairių nustatymas, atsižvelgiant į vaiko sveiko vystymosi poreikius, apsaugą nuo fizinio ar psichologinio smurto, vaiko nuomonės paisymą sprendžiant su juo susijusius klausimus. Pagrindinė idėja vaiką užauginti sveiku ir savarankišku suaugusiuoju be sudavimo, pliaukštelėjimo, gąsdinimo, bauginimo, grasinimo, tyčiojimosi, menkinimo ar žeminimo.

Pozityvus auklėjimas taip pat nėra nuolaidžiavimas ar vaiko įgeidžių tenkinimas. Tai aiški, bet tuo pačiu metu ir lanksti ribų, taisyklių bei susitarimų sistema šeimoje. Priimant dabarties sprendimus visada atsižvelgiama į ilgalaikę perspektyvą, siekiama padėti vaikui lavinti savireguliacijos gebėjimus, kurie bus reikalingi visą žmogaus gyvenimą. Pozityvus auklėjimas – tai empatijos, savigarbos ir pagarbos kitam ugdymas, mokymas spręsti nesutarimus be prievartos.

Knyga

Atsisiųskite pozityvios tėvystės gidą ir leiskitės į pozityvaus auklėjimo kelionę drauge su savo vaiku.

Atsisiųsti

Mokymai tėvams

Jaučiate, kad trūksta pozityvaus auklėjimo žinių? Užpildykite anketą ir pagilinkite jas padedant specialistams.

Registruotis

Mokymai lektoriams

Norite skleisti pozityvios tėvystės idėjas savo aplinkoje? Užpildykite anketą ir dalyvaukite mokymuose.

Registruotis

Mūsų veikla pozityvios tėvystės srityje

Apie pozityvaus auklėjimo svarbą viešai pradėjome kalbėti 2007 m. Pozityvaus auklėjimo idėjos Lietuvos visuomenėje tuomet dar buvo mažai suprantamos ir daugeliu atvejų joms buvo priešinamasi. Mūsų visuomenėje anuomet vyravo įsitikinimas, jog negali užauginti gero žmogaus neįkrėtęs jam „beržinės košės“.

  • 2007 m. įgyvendindami integruotą socialinės komunikacijos kampaniją „Augink atsakingai“ bei teikdami tėvams konsultacijas apie pozityvų auklėjimą, sulaukėme ne tik nuostabos ar skepsio, bet net ir grasinimų. Vis dėlto organizacijos veikla pozityvios tėvystės srityje vis stiprėjo;
  • 2009 m. Lietuvoje pradėjome pozityvios tėvystės idėjų sklaidą ir mokymus pagal T. Gordono metodiką;
  • 2016-2019 m. itin išplėtėme „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrų tinklą. Dienos centrus lankančių vaikų šeimos, padedamos mūsų socialinių darbuotojų, yra skatinamos vaikus auklėti pozityviais būdais, o prireikus yra konsultuojamos mūsų psichologų. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia net 49 mūsų organizacijos kuruojami vaikų dienos centrai. Tai – didžiausias vienos organizacijos kuruojamų vaikų dienos centrų skaičius. „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrus Lietuvoje kasdien aplanko apie 1000 vaikų.
  • 2017 m. vykdėme advokacijos veiksmus siekdami, kad būtų priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, draudžiančios fizinį smurtą kaip vaikų auklėjimo priemonę. Lietuva tapo 52-ąja šalimi, oficialiai uždraudusia fizines bausmes ir visų formų smurtą prieš vaikus;
  • Atsižvelgdami į daugelio šeimų poreikį ugdyti naujus nesmurtinio auklėjimo įgūdžius bei gauti reikalingą paramą auklėjant vaikus, 2019 m. į lietuvių kalbą išvertėme ir Lietuvos kontekstui adaptavome tarptautinio tinklo „Save the Children“ programą „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“;
  • Besirūpindami šios tėvystės programos įgyvendinimu ir kiek galima platesne programos idėjų sklaida, buriame motyvuotus specialistus ir kuriame tėvystės grupių mokymų vadovų, gebančių kokybiškai vykdyti tęstinę mokymų programą tėvams tinklą.

Pozityviu būdu perteiktos žinios apie jį supantį pasaulį ir kiekviename vaiko raidos etape suformuoti gyvenimui reikalingi įgūdžiai yra tai, ką kiekvieni tėvai gali duoti geriausio savo vaikui prieš išleisdami jį į savarankišką gyvenimą.

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė 

2021 m. numatytos programos „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ veiklos:

  • Lektorių paruošimas. Dviejose 32 val. truksiančių mokymų grupėse bus paruošti 40 lektorių. Atrinkti vaikų dienos centrų darbuotojai iš skirtingų Lietuvos regionų bus apmokyti tapti tėvų grupių vadovais, gebančiais kokybiškai ir įdomiai perteikti dienos centrus lankančių vaikų tėvams „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ programą;
  • Mokymai tėvams. Bus vedami mokymai 20 tėvų grupių. Vienos grupės mokymai susidaro iš 9 nemokamų kassavaitinių užsiėmimų. Planuojama sustiprinti 300 tėvų pozityvios tėvystės įgūdžius.

Paremkite mūsų veiklą

Skirkite paramą pozityvios tėvystės idėjų sklaidai Lietuvoje.

Paremsiu

Klausimai apie pozityvią tėvystę

Ar įmanomas drausminimas be bausmių?
Taip, tačiau tėvai turi įsisąmoninti savo tikslus, nuosekliai jų siekti bei daug praktikuotis. Pirminė žodžio disciplina (lot. disciplina) reikšmė yra mokymas, mokslas, taip pat – drausmė, privalomas nustatytos tvarkos laikymasis. Taigi drausminimas yra mokymas, o mokant svarbu žinoti, ko nori išmokyti – ramiai sėdėti ar savitvardos? Paklusnumo ar savo argumentuotos nuomonės turėjimo? Savarankiškumo ar nuolankumo? Nuo atsakymo į tokius klausimus bei vaikų raidos išmanymo priklauso tėvų pasirinkimas, kaip auklėti vaikus. Kad pasirinkti būdai būtų veiksmingi ir kad būtų galima tikėtis rezultatų tos pačios taisyklės turi galioti visiems šeimos nariams. Suaugę žino, jog kiekvienas poelgis turi savo pasekmes, vaikai dar turi to išmokti. Bausmės dažniausiai išmokina daugiau nebepakliūti į jas, jų išvengti visais būdais, o pasekmės verčia skaitytis su jomis, atsižvelgti ir mokytis kitaip siekti savo tikslų.
Bausmė – gali būti greitas, bet skausmingas ir ilgalaikėje perspektyvoje neefektyvus problemos sprendimas. Baudžiant vaikas paprastai išmoksta bijoti ir be grasinimų ar kontrolės tampa sunku sulaukti tinkamo elgesio. Drausmė – kantrus, nuoseklus mokymas tinkamų elgesio būdų. Tai sudėtingesnis kelias, tačiau išmokus gyvenimo pamokas prie jų paprastai nebereikia grįžti ir kaskart priminti ar išsireikalauti.
Kaip taikyti pozityvaus auklėjimo principus kasdienybėje?
Pozityvus auklėjimas praktikoje susideda iš keturių dalių: 1) ilgalaikių auklėjimo tikslų įsisąmoninimo; 2) šilumos ir struktūros suteikimo; 3) supratimo, kaip vaikai mąsto ir kaip jaučiasi tam tikrame amžiaus tarpsnyje; 4) konkrečių problemų sprendimo.
Pozityvus auklėjimas – tai šilumos ir struktūros suteikimas, atitinkantis vaiko vystymosi poreikius, mokymas tų dalykų, kurių vaikams prireiks gyvenime. Auklėjimas – problemų sprendimas. Norint pozityviai auklėti savo vaiką, tenka pagalvoti bei išbandyti, kas labiausiai veikia konkrečios šeimos gyvenime.
Kai susiduriate su iššūkiais, prieš reaguodami atlikite keletą žingsnių:
1. Pagalvokite apie savo ilgalaikius tikslus.
2. Prisiminkite, ko vaikui reikia, kad jaustųsi suprastas, gerbiamas, saugus ir mylimas.
3. Paklauskite savęs: „Ko vaikui reikia, kad suprastų situaciją ir ją išspręstų? Ką galiu padaryti šioje situacijoje, kas padėtų siekti savo ilgalaikių tikslų?“
4. Apsvarstykite, kaip vaikas mąsto ir kaip jaučiasi šiame amžiaus tarpsnyje. Pasistenkite pamatyti situaciją vaiko akimis. Paklauskite savęs: „Kaip vaikas apibūdintų, kas čia vyksta?“
5. Reaguokite pagarbiai, suteikite vaikui reikiamų žinių, kad visa tai vestų į ilgalaikių tikslų įgyvendinimą.
Kasdien ir taip sprendžiu daugybę su vaiku susijusių klausimų. Ar reikia papildomai jį auklėti?
Tėvų kasdienybė pilna trumpalaikių problemų sprendimo: kad vaikas greičiau apsirengtų, kad pasitrauktų nuo važiuojamosios kelio dalies, kad brolis nustotų skriausti seserį ir pan. Trumpalaikės situacijos sukuria nemažų iššūkių ir kelia daug streso, todėl tėvai gali lengvai pratrūkti ir vaiką aprėkti, jam suduoti.
Tokios trumpalaikės tėvų reakcijos neišmokina vaikų to, ko norėtųsi, kad jie išmoktų. Daugelis tėvų norėtų, kad jų vaikai gebėtų patys spręsti iškylančias problemas, kad mokėtų bendrauti. Tėvai siekia kurti ir išlaikyti stiprius ryšius su savo vaikais. Jie tikisi, kad vaikai užaugs pasitikinčiais, maloniais, atsakingais, empatiškais, motyvuotais, nenaudojančiais smurto žmonėmis. Mušimas, rėkimas užkerta kelią šiems tikslams pasiekti.
Suvokus, kokiais žmonėmis norima matyti savo užaugusius vaikus, įsisąmoninami ilgalaikius auklėjimo tikslus. Trumpalaikius iššūkius bei kasdienes situacijas galima paversti galimybėmis mokant vaikus, kaip valdyti stresą, pagarbiai bendrauti, spręsti nesutarimus be smurto, atsižvelgti į kitų žmonių jausmus, siekti savo tikslų nežeidžiant aplinkinių nei fiziškai, nei emociškai.
Gal užtenka vaiką tiesiog mylėti jį auklėjant?
Vaikai neužauga be meilės, šilumos ir saugumo, meilė padeda sukaupti išminčiai reikalingą patirtį, bet šito nepakanka auklėjant vaikus. Tėvams reikia žinių apie tai, kaip vaikas vystosi, ko reikia jo sveikai raidai.
Auklėjimas yra mokymas, o tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai. Augindami vaikus ir susidurdami su kasdienybės iššūkiais tėvai irgi daug ko išmoksta. Suaugusieji geriausiai mokosi iš savo klaidų, turėdami aplinkinių žmonių palaikymą. Vaikai lygiai taip pat išmoksta svarbių dalykų, kai jaučiasi gerbiami, suprasti, saugūs, mylimi, kai jais pasitiki.
Jei vaikai bijo savo tėvų, tampa mažiau savimi pasitikinčiais, mažiau sąžiningais, kai kurie būna pagiežingi ir agresyvūs, kiti – nerimastingi ir prislėgti. Emociškai šiltoje atmosferoje vaikai jaučiasi saugūs, net jei padaro klaidų. Jie noriai imasi spręsti problemą, pasitiki savimi bei tėvais. Šie vaikai išmoksta empatijos svarbos bei pagarbos kitų jausmams. Šilta šeimos atmosfera yra pagrindas ilgalaikiams auklėjimo tikslams pasiekti.